įdūkėlis

įdū̃kėlis, -ė smob. (1) įdūkęs žmogus ar gyvulys: Daugumas įdūkėlių išsisklaidė į visas šalis LC1883,15. Įdūkėlis (įniršęs šuo) jau čia pat, jau stvers ir perkąs! rš.